Skyrybos tais atvejais, kai santuoka yra faktiškai iširusi ir pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai susitaikys ir pradės gyventi kaip šeima, nėra, o buvimas santuokoje jokių perspektyvų nebeturi ir iš esmės prieštarauja abiejų sutuoktinių interesams, o taip pat siekiant taikių ir kuo mažiau finansinių išlaidų reikalaujančių skyrybų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 538 str. – 540 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 str. – 3.54 str. nuostatomis, tikslinga santuoką nutraukti taikiai abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Turinys
Teismui teiktini skyrybų dokumentai
Nutraukiant santuoką šiuo būdu teismui būtų teikiami šie dokumentai: Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas dėl turto pasidalijimo, prievolių kreditoriams vykdymo.
Pažymima, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas). Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
Skyrybų sutarties turinį teismas įtraukia į savo sprendimą (CK 3.53 str. 3 d.), todėl teismui teiktini skyrybų dokumentai turi būti parengti profesionaliai.
Reikalavimai skyrybų dokumentams
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Bendrieji procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliami reikalavimai išvardyti CPK 111 ir 114 straipsniuose. Be nurodytų straipsnių, kituose CPK ar kitų įstatymų straipsniuose gali būti numatyti tam tikri papildomi, specialūs konkrečių procesinių dokumentų turiniui ar formai keliami reikalavimai.
Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi atitikti ir CPK 539 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikalavimus.
Nesilaikant šių specialių reikalavimų, teismas turi teisę naudotis trūkumų šalinimo institutu, todėl skyrybų dokumentai kaip procesiniai dokumentai turi būti tinkamai įforminti.
Skyrybų dokumentų vertinimas
Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.
CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Teismas turi patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, taip pat privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.35 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorius turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebus pažeidžiamos kreditorių teisės. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
Taigi, taikios skyrybos, kai sutuoktiniai ketina nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka, galimos tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus.
Kreditorių teisių apsauga
Kaip jau buvo nurodyta, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, atskirais atvejais procesiniams dokumentams gali būti nustatyti papildomi, specialūs turiniui ar formai keliami reikalavimai. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas CPK 539 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinys. Minėtas prašymas turi atitikti ne tik bendruosius procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, taip pat ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str.), bet jame be kitų duomenų turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą.
Pareiga informuoti bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą yra įtvirtinta ir CK 3.126 str. 2 d. Minėtos nuostatos yra skirtos kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo poziciją.
Tais atvejais, kai sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti nurodyti ne tik šie kreditoriai, bet ir aptartas tolimesnis sutuoktinių prievolių šiems kreditoriams vykdymas nutraukus santuoką.
Greitos skyrybos
Papildomai pažymima, jog taikios skyrybos – santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra greitas, ekonomiškas ir pakankamai paprastas skyrybų procesas:
- pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 540 str. 1 d. nuostatas teismui pateikti prašymai išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos,
- nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo, todėl nepatiriama žyminio mokesčio išlaidų, kurios bylą nagrinėjant ginčo teisena būtų skaičiuojamos atsižvelgiant į ieškinio sumą ir atskirus reikalavimus (pastaba: nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų),
- yra tikimybė, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir tai reikštų, kad teismo posėdyje dalyvauti nereikėtų,
- jei byla vis tik teismo sprendimu būtų nagrinėjama žodžiu, tai labai tikėtina, kad byla būtų išnagrinėjama vieno teismo posėdžio metu, kurio trukmė dažniausiai nebūna ilgesnė nei viena valanda,
- nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu taip pat nepatiriama didelių išlaidų teisinėms paslaugoms (procesinių dokumentų rengimui, atstovavimui), kurios neišvengiamai susidarytų bylą nagrinėjant ginčo teisena, kurios trukmės nėra galimybės numatyti.
Teismo sprendimo privalomumas
CPK 18 straipsnio nuostatos imperatyviai įtvirtina Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumą ir tai reiškia, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nurodoma, jog tenkinamas teismui pateiktas skyrybų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.